Valstybės skola auga, o kartu su ja – ir sąskaita, kurią už skolinimąsi teks apmokėti ateityje. Vyriausybė didėjantį deficitą aiškina pirmiausia augančiais gynybos poreikiais, tačiau buvusi premjerė Ingrida Šimonytė mato ir kitą problemą: biudžete numatomos pajamos, kurių surinkimu abejoja net pati Finansų ministerija, o dalis jau žinomų įsipareigojimų lieka už biudžeto ribų. Apie biudžeto rizikas, augančios skolos kainą ir tai, kas slypi už optimistinių ateities prognozių, I. Šimonytė kalbėjo tinklalaidėje politika.lt. – Pradėkime nuo biudžeto. Jeigu jis būtų priimtas toks, koks dabar pateiktas Seimui, ką numatytas skolos augimas reikštų valstybei? – Čia reikia matyti kelis dalykus. Pirmiausia – 2027 metų planuojamą deficitą ir skolą. Dėl jų dar galima diskutuoti, nes pačiame biudžete yra pajamų, kurias, švelniai tariant, galima vadinti pajamomis iš tikėjimo. Ir kas įdomiausia – pati Finansų ministerija savo Seimui pateiktame Fiskalinių rizikų įvertinime tikimybę, kad dalis tų pajamų nebus surinkta, vertina devyniais balais iš dešimties. – Rimtai – devyni iš dešimties? – Taip.
