Premjerei teks pasiaiškinti: opozicija sugalvojo, kaip gauti I. Ruginienės atsakymus
Po skambių premjerės Ingos Ruginienės pasisakymų, esą Lietuva NATO griūties atveju turi alternatyvius gynybos planus, Seimo opozicija nuo sausio pabaigos mėgino prisišaukti Vyriausybės vadovę pasiaiškinti. Ir nors lig šiol visos pastangos buvo veltui, parlamentarai toliau nerimsta – kelia vis daugiau abejonių dėl Vyriausybės veiksmų, užtikrinant šalies saugumą. Todėl politikai reikalaus socialdemokratę atsakyti į kilusius klausimus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje.
Prašymą NSGK pirmininkui Rimantui Sinkevičiui pasirašė 5 komiteto atstovai, dirbantys Seimo opozicijoje – konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas, jo frakcijos kolegos Ingrida Šimonytė ir Arvydas Pocius, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis.
„Pagal Seimo statutą, opozicija surinko parašus ir kreipėsi į mane, kaip į komiteto pirmininką, prašydami sušaukti komiteto posėdį ir pakviesti ministrę pirmininkę, kad paaiškintų, kokius turi gynybos variantus A, B ir C. Kadangi penki parašai yra surinkti, užtenka trečdalio, tai nusprendžiau sušaukti komiteto posėdį. Pranešiau apie tai premjerei, krašto apsaugos ministrui ir pradėjome derinti, kada jiems patogus laikas“, – portalui Lrytas teigė R. Sinkevičius.
Anot jo, veikiausiai minėtas posėdis vyks balandžio pradžioje – šiuo metu vis dar derinamas visoms į susitikimą kviečiamoms institucijoms tinkamas laikas. Tiesa, posėdis bus uždaras – dėl jo metu aptariamos jautrios informacijos.
Ir nors iš pradžių opozicija norėjo pasikalbėti su premjere apie skambiuosius alternatyvius gynybos planus A, B ir C, dabar Vyriausybės vadovei adresuojamų klausimų puokštė – pilnesnė.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas L. Kasčiūnas teigė, jog I. Ruginienės ketina teirautis, kaip Lietuva iš esmės žada organizuoti valstybės gynybą. Papildomų klausimų turi ir Liberalų sąjūdis – ne tik apie šalies gynybą nuo dronų, bet ir išsiskiriančias valdančiųjų užsienio politikos kryptis.