Ryšys, kurio neišmatuosi sekundėmis – Lietuvos olimpietį pakerėjo Italijos pasaka: „Tai mano namai“

Įsispraudęs tarp aukštų Alpių šlaitų, kur rytais oras skaidrus kaip stiklas, o vakare kalnai nusidažo rausvais ir mėlynais atspalviais. Tai – šiaurės Italijoje, Lombardijoje, įsikūręs didingas Bormijus.

Siauros gatvelės, akmeniniai namai ir nuolat juntamas aukštikalnių rimtumas sukuria jausmą, kad šis 1225 m aukštyje virš jūros lygio gyvuojantis miestas labiau saugo paslaptis, nei jas atskleidžia.

Bormijus nešaukia ir neskuba. Jis laukia. Ir būtent dėl to olimpinių žaidynių akivaizdoje jis tampa ypatinga scena – vieta, kur susitinka gamtos didybė, sportininko patirtis ir tyli įtampa prieš startą.

Virš miesto kylančios trasos – stačios, reiklios, neleidžiančios klysti – lyg pratęsia pačių kalnų logiką: čia gerbiami tie, kurie moka susikaupti ir išlikti šaltakraujiški. Neatsitiktinai būtent šioje aplinkoje prakaitą lieja ir vienas iš septyniolikos Lietuvos olimpiečių Andrejus Drukarovas – sportininkas, kuriam Bormijus tapo ne tik treniruočių, bet ir gyvenimo vieta.

Kalnai čia neleidžia būti paviršutiniškam: jie arba priima, arba atstumia. O 26-erių šią trasą pažįsta taip, kaip gerai pažįstamą žmogų – su visomis jos nuotaikomis, pavojais ir akimirkomis, kai reikia pasitikėti ne greičiu, o savimi.

Į Bormijų A.Drukarovas atvyko dar 2017 metais. Dabar lietuvis pripažįsta – tai yra jo namai.