Gilesnis žvilgsnis į protestais pažymėtus 2025-uosius: aiškus signalas valdžiai ir pasikeitusi realybė

2025-uosius tikriausiai drąsiai būtų galima įvardinti ir kaip protestų metus. Sujudimas dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, vėliau – protestai dėl ekspremjero Gintauto Palucko skandalų ir jo Vyriausybės griūtis, galiausiai – mokytojų, pareigūnų, vilkikų, o kur dar didžiuliai kultūrininkų bei žiniasklaidos atstovų mitingai.

Nors protestų netrūko ir ankstesnės, konservatorių valdžios metais, šiemet gyventojai į gatves ėjo ypač aktyviai. O tai tiek dabartiniams, tiek ir ateities valdantiesiems siunčia labai aiškų signalą, įsitikinę portalo Lrytas Naujųjų metų išvakarėse kalbinti politikos ekspertai.

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorės Ainės Ramonaitės, tam tikrą protestų kultūros stiprėjimą galime stebėti jau kelerius metus, o tai, anot jos, iš esmės lemia „dviejų fenomenų samplaika“ – didėja spaudimas valdžiai, bet kartu auga ir visuomenės poliarizacija.

Visgi stebėdama pastaruoju metu ypač suaktyvėjusią jaunąją kartą, A.Ramonaitė įžvelgia ir grėsmių. Profesorės manymu, jauni žmonės informaciją šiandien vartoja jau kitaip, gauna ją gana fragmentuotą, pasiduoda emociniams signalams, o tai juos gali padaryti labiau pažeidžiamus.

Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas laikosi kitos nuomonės, o kartu pastaraisiais mėnesiais vykusius kultūros, žiniasklaidos atstovų protestus vadina išskirtiniais.

„Ką mes matome dabar, tai protestus žmonių, kuriems šiaip jau viskas yra tvarkoje šitoje valstybėje. Kurie tarsi ir neturėtų kitomis aplinkybėmis kuo labai skųstis, ir šitos grupės paprastai yra gerokai inertiškesnės, nes kam eiti protestuoti, jeigu viskas gerai ir patogu? Surasti tą išjudinimą tokioms visuomenės grupėms yra daug sudėtingiau. Čia mes galime kalbėti apie lūžį“, – aiškino politologas.