A. Abišala: „Turiu pasakyti, kad jau metus svarstau tarp dviejų kraštutinumų“
„Turiu pasakyti, kad jau metus svarstau tarp dviejų kraštutinumų“, – tvirtina vėl kvietimo jungtis prie Valstybės pažangos tarybos sulaukęs Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs ministras pirmininkas Aleksandras Abišala. Kol kas jis linkęs dalyvauti tarybos veikloje.
Aktyviai prie kultūros bendruomenės ir žurnalistų protestų prisidėję Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovas Arūnas Gelūnas, Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė bei Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Umberto Masi neseniai pranešė, kad jie buvo pašalinti iš Valstybės pažangos tarybos. Reaguodami į tai, narystės šioje taryboje atsisakė ir ISM universiteto rektorius Dalius Misiūnas bei Lietuvos kultūros instituto direktorė Julija Reklaitė.
Kol vieni tai vertina kaip valdančiųjų kerštą už pilietinį aktyvumą, premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas teigia, kad pasikeitus Vyriausybei įprasta peržiūrėti Valstybės pažangos tarybos sudėtį, o naujoji taryba paaiškės kitų metų pradžioje.
A.Abišala nenorėjo vertinti, ar tai, ką matome, yra premjerės Ingos Ruginienės atsakas už protestus – esą argumentų yra tiek vienoje, tiek kitoje pusėje.
„Ne man tai spręsti. Manau, kad kada ir patys nutarimo dėl naujos Valstybės pažangos tarybos rengėjai tai pasakys. Reikia pritarti ponui Vinokurui (premjerės patarėjas Tadas Vinokuras, – Lrytas), kad normali praktika – kurti aplink save patarėjų tarybą, nes pagal įstatymą tai yra patarėjų taryba Vyriausybei ir ministrui pirmininkui.
Tačiau kas gali paneigti: pirmieji pranešę apie gautus atsisveikinimo laiškus buvo būtent tie žmonės, kurie buvo labai aktyvūs kuriant „Lietuva 2050“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo buvęs premjeras.
