Šliogeris amžinai
Kai Panevėžyje palaidojo savo tėvą, Arvydas įprasta sau maniera, abejonių nepripažįstančiu balsu, ištarė: „Mūsų giminėje taip yra: sūnus neperšoka tėvo amžiaus. Vadinasi, man skirta nugyventi daugiausiai 82-us metelius“. Pasakė tai mano balkone, Žvėryne ir nesunkiai išpūtė cigaretės dūmą. Tas balkonas Lenktojoje gatvėje matė ir girdėjo šimtus mūsų pokalbių, ir šis nebūtų buvęs kuo ypatingas, jeigu ne tie „meteliai“, kuriuos jis sau pasiskyrė.
[...]