Rekordas Baltijos jūroje – žemesnio vandens lygio nebuvę: paaiškino, kas tai lėmė ir kokios bus pasekmės

Vasarį Baltijos jūra pateko ir į užsienio žiniasklaidos akiratį – vandens lygis krito iki rekordinių žemumų. Kaip skelbė Lenkijos portalas TVP World, nukritęs vandens lygis apsunkino laivybą, o pavojus kyla ir jūros gyvybei. Antraštė europiečių dėmesį kaustė ir portale „Euronews“, kurioje skelbta apie „povandeninę dykumą“. Tačiau ar išties situacija Baltijos jūroje taip staigiai ir dramatiškai pablogėjo?

Klaipėdos universiteto tarybos narė, jūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja prof. dr. Loreta Kelpšaitė-Rimkienė portalui Lrytas sakė, kad vandens lygis Baltijoje šiemet išties buvo pasiekęs rekordines žemumas, tačiau tai – nebūtinai blogas dalykas. Atvirkščiai – tai jūrai gali išeiti net ir į naudą.

„Straipsnyje yra lyginami nepalyginami dalykai. Ilgalaikiai klimato kaitos sukelti procesai – pasaulinio vandens lygio kilimas, ledo tirpsnis, šilumos kiekio akumuliacija pasauliniame vandenyne ir, kaip rezultatas, vidutinės metinės temperatūros augimas bei lokalus, trumpalaikis įvykis – tikrai dramatiškai žemas vandens lygis Baltijos jūroje, kuris buvo fiksuotas šiais metais“, – pastarąjį straipsnį pakomentavo profesorė.

Kaip skelbė tiek pastarasis, tiek kiti straipsniai, vandens lygis nukrito bene 70 cm. Tai – žemiausias rodiklis per 140 metų, tačiau, pridūrė L. Kelpšaitė-Rimkienė, šis rekordas gali būti ir dar didesnis.

„140 metų minimi todėl, kad tiek laiko vykdomi nuolatiniai Baltijos vandens jūros lygio stebėjimai. Šitą skaičių dar būtų galima pakeisti tiesiog žodžiais „per visą instrumentinių stebėjimų istoriją“. Iš visų matuotų lygių šis išties pats žemiausias“, – sakė specialistė.

Ką tai reiškia jūrai?