Kaip suprasti tai, ką daro D. Trumpas: įvardijo, kas slypi migloje ir kaip tai mato Rusija
Šeštadienį Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) įvykdė karinę intervenciją Venesueloje, kurios metu buvo suimtas buvęs valstybės vadovas Nicolasas Maduro ir jo žmona.
Dar nepraėjus nė penkioms valandoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo leidimo pradėti operaciją, N. Maduro buvo įsodintas į karo laivą „USS Iwo Jima“, o tą patį vakarą – nuskraidintas į Niujorko kalėjimą. Pirmadienį jis stojo prieš Manhatano teismą.
Spaudos konferencijoje D. Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos valdys Venesuelą tol, kol bus užtikrintas „saugus, tinkamas ir protingas“ valdžios perdavimas. Vis dėlto jokių konkrečių šio plano detalių jis nepateikė.
Tuo pat metu D. Trumpas nukreipė agresyvią retoriką ir prieš kitas Lotynų Amerikos valstybes. Jis sukritikavo Kolumbijos prezidentą Gustavo Petro ir teigė, kad Kuba esą žlugs pati, netekusi prieigos prie pagrindinio pajamų šaltinio – Venesuelos naftos.
JAV prezidentas dar kartą sugrįžo prie Grenlandijos klausimo. Nauji jo pareiškimai sustiprino nuogąstavimus, kad D. Trumpas vis dar nėra atsisakęs ketinimų perimti salos kontrolę.
Situacija Venesueloje taip pat buvo stebima ir Rusijoje. Kremliaus, palaikiusio glaudžius santykius su N. Maduro režimu, reakcija buvo santūri. Portalo Lrytas kalbinta (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) ekspertė Ieva Giedraitytė paaiškino, kokie bus pirmieji trys JAV reikalavimai naujai Venesuelos valdžiai ir ką apie šią situaciją galvoja Maskva.