M. Sinkevičiaus „čekučių“ istorijos atomazga: nuobaudų – iš esmės jokių, tačiau išryškėjo itin svarbi detalė

Portalui Lrytas pasigilinus į Jonavos rajono mero Mindaugo Sinkevičiaus „čekučių“ skandalo istorijos tęsinį aiškėja, dėl kokių priežasčių didelė dalis Seimo narių veikiausiai siekia sušvelninti politikų ir valdininkų atsakomybę už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.

Jeigu esamą tvarką pavyktų pakeisti, susitepusiems veikėjams ateitų tikra „aukso era“.

Nuo baudžiamosios atsakomybės Aukščiausiajame teisme išsigelbėjusio M. Sinkevičius veiksmus ėmė tirti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) – taip atsitiktų daugumai į nešvarias istorijas įklimpusių valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų, jeigu socialdemokratų pramušinėjamos Baudžiamojo kodekso pataisos būtų priimtos.

Jų atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai net nebūtų pradedami, jei padaryta žala neviršytų 20 tūkst. eurų, o dabartinės „čekučių“ bylos daugumai buvusių ir esamų savivaldybių tarybų narių būtų nutrauktos.

Ir tada jie kone visi patektų į VTEK rankas. Tačiau minėtos komisijos sprendimai primintų tiktai paglostymus arba švelnius timptelėjimus už ausų, lyginant su tuo, kas susipurvinusių veikėjų lauktų, vykstant baudžiamajam procesui.

Lrytas pasidomėjus, kokios nuobaudos susilaukė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos akiratyje atsidūręs M. Sinkevičius, paaiškėjo stebinantys faktai: mokesčių mokėtojų lėšas taškęs (be kita ko, jomis būdavo padengiamos ir išlaidos už ryšių paslaugas, susijusias su mero žmonos Aistės Sinkevičienės realiai naudotu abonentiniu numeriu), Jonavos rajono meras iš esmės nesusilaukė jokių sankcijų.