Vienas iš mano profesiniame kelyje pasitaikančių užsiėmimų yra startuolių mokymas „pitch’inti“ – savo klientams aiškiai pristatyti vizijas, tikslus, planus ir komandą. Kiekvieną tokį pristatymą turi sudaryti keli elementai, kuriuos nori išgirsti potencialūs pirkėjai ar investuotojai. Geras „pitch’as“ įrodo, kad startuolio kūrėjai supranta, kokią problemą jie sprendžia, kokioje rinkoje egzistuoja ir kokie konkurentai joje žaidžia, kuo šie tarpusavy skiriasi. Taip pat kalbantieji žino, koks bus kitas etapas ir kaip pasiekti užsibrėžtus tikslus bei paaiškina, kodėl jie – geriausi savo lygoje. Bet kiekvieną kartą kalbėdamas apie šią reprezentavimo struktūrą prisimenu mūsų šalį ir iškyla klausimas: o koks yra Lietuvos naratyvas? Ar galime išmokyti savo valstybę „pitch’inti“?
