Siūloma suvienodinti šeimoje gimusių bei įvaikintų vaikų teises į dvigubą pilietybę bei suteikti dvigubą pilietybę įvaikinimo metu įgijusiems vaikams teisę dvigubą pilietybę išlaikyti visą gyvenimą. Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Robertas Šarknickas tikisi, kad Seimas pritars tokioms patobulinto Pilietybės įstatymo pakeitimo projekto nuostatoms. „Belieka tikėtis, kad greitu metu įvaikintų ir šeimoje gimusių vaikų teisės dvigubos pilietybės atžvilgiu bus suvienodintos ir tokiu būdu bus panaikinta ši nelygybė“, - sako R. Šarknickas. Pasak jo, visuomenėje nuolat prašoma, netgi reikalaujama, pripažinti ir neskirstyti vaikų, kurie yra gimę šeimoje, o kurie yra įvaikinti. „Šiems vaikams turi būti suteiktos tokios pačios teisės, pareigos, sąlygos kaip ir kitiems vaikams. Visgi negalima to prašyti visuomenės, jei patys įstatymai įtvirtina tokių vaikų diferencijavimą jų teisių atžvilgiu“,- sako parlamentaras. Nors Lietuvos Respublikoje dviguba pilietybė yra negalima, tačiau įstatymai nustato tam tikras šio draudimo išimtis. Pilietybės įstatymas reglamentuoja atvejus, kai, nepažeisdamas Konstitucijos, asmuo gali turėti dvigubą pilietybę. Vienas tokių atvejų yra vaikas, kuris gimė mišrioje šeimoje (t. y. šeimoje, kurioje vienas tėvų turi Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitas - užsienio valstybės pilietybę) ir dėl to jis įgijo dvigubą pilietybę. „Remiantis Pilietybės įstatymo 7 str. 1 p. šis vaikas dvigubą pilietybę turi teisę išlaikyti visą gyvenimą, jeigu pats, savo noru, kurios nors vienos iš jų neatsisakys. To paties įstatymo 7 str. 6 ir 7 punktai nustato, kad tais atvejais, kai vaikas yra įvaikinamas ir dėl to įgyja dvigubą pilietybę, teisė į dvigubą pilietybę jam galioja tik iki jam sukaks 21 metai, o vėliau šis turės pasirinkti - Lietuvos ar kitos valstybės piliečiu jam būti. Nepaisant visko, įstatyme nėra reglamentuojamas atvejis, kai vaiką įsivaikina jau minėta mišri šeima. Tokiais atvejais vaikui, įvaikinamam mišrios šeimos, yra taikomas 7 str. 7 p., o tai iš esmės yra ydingas teisės akto taikymas, kadangi, remiantis teisės nuostatų aiškinimo metodologija, minėtas punktas yra (privalo) būti taikomas išimtinai tik tais atvejais, kai vaiką įsivaikina kitos valstybės piliečiai arba vienas pilietis, bet ne mišri šeima, kurioje yra Lietuvos Respublikos pilietybę turintis asmuo“,- sako Seimo narys R. Šarknickas. Jo teigimu, čia atsiskleidžia įstatyme vyraujantis teisinis neapibrėžtumas ir aiškumo principo trūkumas, taip pat susiduriama su situacija, kai mišrioje šeimoje gimusiam vaikui bei mišrios šeimos įvaikintam vaikui yra taikomi skirtingi standartai - pirmuoju atveju vaikas dvigubą pilietybę turės visą gyvenimą, antruoju, tai iš esmės irgi prilygintina gimimui, tik iki 21 metų. „Atsižvelgiant į tai, kad yra praktiškai neįmanoma atsisakyti kai kurių valstybių pilietybės (pvz., JAV), susiduriama su situacija, kai vaikas, kurio vienas iš tėvų yra lietuvis, sulaukęs 21 metų privalo atsisakyti Lietuvos pilietybės, nors galbūt jo bendraamžis toje pačioje klasėje, gimęs mišrioje šeimoje, dvigubą pilietybę išlaikys visą gyvenimą“,- sako R. Šarknickas. Jo teigimu, Seimo nariai turi galimybę prisidėti prie kilnaus sprendimo. „Našlaičio įvaikinimas prilygsta vaiko gimimui, juk ne kiekvienas ryžtasi paaukoti savo gyvenimą likimo nuskriaustiems vaikams. Šiuo metu tokių mišrių šeimų viso labo yra labai nedaug, o norinčių įsivaikinti yra. Prašau visų Seimo narių įstatymo pagrindu suteikti įvaikintiems vaikams būti lietuviais ir po 21-erių“, - ragina Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys R. Šarknickas. [...]
